Tarimas

Lenkų kalbos tarimo taisyklės nėra sudėtingos - daugiau sunkumų sukelia pats tarimas, kuriam būdinga tai, kad daug įvairių priebalsių gali susiburti vienoje vietoje. Geriausiai tai parodo šitas sakinys:

W Szczebrzeszynie chrząszcz brzmi w trzcinie.

Kuris tariamas šitaip: [f ščebžešinė chšonšč bžmi f tšč''inė]

O reiškia: Ščebžešyne vabalas zirzia nendrėje.

Pavyko ištarti? O gal teko pabandyti daugiau nei 10 kartų? Man telieka tikėtis, kad Jūsų entuziazmas kol kas neišblėso. Šiame skyrelyje pabandysiu pristatyti pagrindines tarimo taisykles bei svarbiausius skirtumus tarp Lenkijos ir Lietuvos lenkų tautos gyventojų tarimo prigimčių. Padarysiu tai todėl, kad Lietuvos lenkų tarimo būdas pasirodo daug lengvesnis lietuviams, o patys lenkai pripažįsta, kad jų tautiečių kalba Lietuvoje daug "melodingesnė" už tą, kokia jie naudojasi. Vis dėlto, jeigu Lenkijoje stengsitės kalbėti kaip Vilniaus krašto lenkai, tuomet gali būti, jog „tikri“ Lenkijos lenkai iš karto Jus apšauks rusais. O kam Jums to reikia?

Priebalsiai įprastai ištariami lygiai taip pat, kaip ir lietuvių kalboje. Reikia tik įsidėmėti, kad:

• Priebalsiai cz, sz ir ż tariami kaip lietuviški č, š ir ž.
• Garsas rz tariamas irgi kaip lietuviškas ž (pvz. rzeka [žeka]). Tačiau prie dusliųjų priebalsių jis tariamas kaip š (pvz. przepraszam [pšeprašam], trzon [tšon]).
• Lenkiškas w tariamas kaip v, o prie dusliųjų priebalsių kaip f, pvz. walka [valka], twarz [tfaš].
• Lenkų kalbos priebalsiai irgi gali būti kieti ir minkšti. Minkštai tariame tiesiogiai prieš i esančius priebalsius (pvz. nitka [n''itka] ir tuos, kurie žymimi brūkšneliu (ć, dź, ń, ś, ź - pvz. koń [kon'']).
• Minkštuosius ć, dź, ś ir ź Lietuvos lenkai taria panašiai kaip rusų kalboje (vadinasi [c''], [dz''], [s''] ir [z'']). Tačiau Lenkijos gyventojai juos ištaria kaip minkštus [č''], [dž''], [š''] ir [ž'']. Verta įsidėmėti, kad lenkiškas ć tariamas būtent kaip rusiškas č (kaip žodyje čornyj), o ś maždaug kaip vokiškas ch žodyje ich. Pavyzdžiai: dziękować [dž''enkovač''], siła [š''i^ua], siano [š''ano], zima [ž''ima].
• Garsą l Lietuvos lenkai taria kaip žodyje lėlė, o ł kaip lietuvišką [l] žodyje lokys. Paprasta, ar ne? Bet vėlgi, jeigu taip darysite, tad Lenkijos lenkai iš karto paklaus, iš kur turite tokį „rusišką“ akcentą. Lenkijos lenkai l raidę tarią kaip anglišką [l] žodyje look, o ł kaip lietuvišką trumpą [^u] žodyje draugas. Pavyzdžiai: lalka [l''al''ka], łaska [^uaska].

Lenkiški balsiai irgi tariami panašiai kaip lietuvių kalboje. Štai pagrindiniai skirtumai:

• ó tariama visada kaip u, pvz. ogórek [ogurek], stół [stu^u].
• y tariama maždaug kaip rusiškas balsis bl (y), pvz. dynia [dyn''a], domy [domy].
• Ar girdėjote, kaip prancūzai ištaria bonjour? Būtent tokius nosinius garsus turime ir lenkų kalboje. Bet reikia pripažinti, kad patys lenkai dažnai tingi taisyklingai juos ištarti. Pasakykime taip: garsas ą įprastai būna tariamas maždaug kaip [on] (arba [om] prieš b ir p bei žodžio gale). Pavyzdžiai: mąka [monka], wąsy [vonsy], dąb [domp], są [som]. Teoriškai reikėtų jį ištarti taip, kaip prancūziškame žodyje bonbon, bet daugelis lenkų nepaiso šitos taisyklės. Būtojo laiko galūnėse (prieš ł) šitas balsis tariamas nenosiniai, t.y. kaip o, pvz. stanął [stano^u].
• Su ę yra panašiai: šis garsas taip pat yra nosinis, jis tariamas maždaug kaip [en] (arba [em] prieš b ir p). Pavyzdžiai: mięso [m''enso], klękać [klenkač''] , tępy [tempy], dębowy [dembovy]. Žodžio gale ar būtojo laiko galūnėse (prieš l ir ł) balsis ę tariamas tiesiog kaip e, pvz. mogę [moge], chwileczkę [chfilečke], stanęła [stane^ua], stanęli [staneli].
• Lenkų kalboje nėra dvibalsio ie, todėl [i] raidė tik suminkština prieš ją stovinčius priebalsius, pvz. nieść [nėš''č''].

Čia yra viena labai paprasta taisyklė: visada kirčiuojame priešpaskutinį skiemenį. Pvz. rzeka [žeka], pisać [pisač''], przepisywać [pšepisyvač''], akumulator [akumul''ator]. Ar girdėjote apie tvirtapradę ar tvirtagalę priegaidę? Laimei, lenkų kalboje tokių dalykų neturime. Visi balsiai, tuo tarpu ir kirčiuojami skiemenys, tariami lygiai trumpai.

Kartais kirtis „nuskrenda“ į kitą žodį, pvz. visada kirčiuojame prieš vienskiemenį veiksmažodį stovinčią dalelytę nie, pvz. nie wiem. Panašiai visada kirčiuojami prielinksniai prieš vienskiemenius įvardžius, pvz. ze mną, przeze mnie, u nas, od niej itt.

Kaip išimtis verta įsidėmėti svetimus žodžius su galūnėmis -ika ir -yka. Juose kirčiuojamas trečias nuo galo skiemuo, pvz. matematyka, logika, fizyka, psychika. Be to, minėta "geležinė" taisyklė negalioja veiksmažodžių tariamojoje nuosakoje (su dalelytėmis -bym, -byś, -byśmy, -byście, -by, kur kirčiuojame trečią ar ketvirtą skiemenį nuo galo, kaip tos dalelytės nebūtų) bei kai kurie veiksmažodžiai būtojo laiko formoje. Pavyzdžiai: mówiłbym [muvi^ubym], robilibyśmy [robilibyš''my], chodziliby [chodž''iliby], myśleliśmy [myš''leliš''my], otrzymaliście [otšymališ''č''e].

Šiame žodyne lenkiškų žodžių kirtis žymimas tik tada, jeigu jis skiriasi nuo taisyklės.